Darbas ir Poilsis


 

Esame tikri, kad „MICHAELSON boutique HOTEL“ atitinka šiuolaikinius Jūsų poreikius ir siekius. Laikantis šveicarų architekto Ivano Ghirlanda idėjos, čia įkūrta multifunkcinė, solidi ir nestandartinė galerija. Iki esamojo laiko tai unikalaus koncepto vieta Klaipėdoje, skirta įvairaus pobūdžio renginiams. Rengiant konferencijas, kursus, forumus, parodas ar projektų pristatymus, patariame rezervuoti iš anksto pusryčius, pietus ar vakarienę. Pertraukų metu mėgausitės tik šviežiai malta gundančiai garuojančia kava ir gėrimais, užkandžiais, desertais kartu suderintais iš anksto... Teikiame kateringo paslaugas taipogi, tad jų galite užsakyti ir išsinešimui. Juk sutiksite, kad dalintis ne vien rūpesčiais, bet ir malonumais - nuostabus jausmas, išties. 

Rezervacijos derinamos mažiausiai 5 dienas iki pageidaujamos datos ir laiko.

Papildomi privalumai: galerijos perregimumas bei galimybė ją atskirti pritaikant užsklandas; interaktyvios lentos ir video konferencijų įrangos nuoma; pieštukai ir bloknotai, Wi-Fi; patogumai žmonėms su negalia; nemokamas parkavimas.

 


2016.06.02, Statyba ir Architektūra

Atgimusiame istoriniame Klaipėdos pastate – Venecijos dvasia“, Lina Bieliauskaitė

Ne tik puikius miesto klestėjimo, bet ir karų negandų laikus menančiam istoriniam uostamiesčio pastatui suteiktas ne šiaip naujo gyvenimo šansas. Rekonstruotas Dangės krantinės sandėlis, liudijantis jautrų santykį su istorija, atsakingą požiūrį į paveldą ir ypatingą dėmesį detalėms, šiandien pretenduoja tapti vienu ryškiausių jūrinio paveldo paminklų ir klaipėdiečių bei miesto svečių traukos taškų.

Pamato fragmentas tapo eksponatu

Uostamiestyje duris atvėręs 16 apartamentų „MICHAELSON boutique HOTEL“ – visiškai naujas pastato Žvejų g. 18A gyvavimo etapas. Rekonstrukcijos sprendimus, be abejo, diktavo statinio istorija, tačiau atkuriant autentiką sykiu siekta interjero sprendimams suteikti modernumo elementų.

„Negalime lygintis su unikaliu architektūros palikimu garsėjančia Roma. Šimto metų pastatai mums jau yra didelė istorija, tad turime saugoti savo paveldą. Vis dėlto jį rekonstruojant ir pritaikant naujai paskirčiai reikėtų įvertinti ir šiandienos žmogaus poreikius“, – teigė vienas projekto plėtotojų ir investuotojų Gintautas Bertašius.

 

Bene ryškiausias rekonstruoto pastato pokytis – pirmo aukšto suskaidymas į keturias skirtingas erdves. Tokią idėją šveicarų architektui Ivano Ghirlandai padiktavo sandėlio – aukštų ir didelio ploto patalpų – specifika. Tūrių projektavimo darbus įgyvendino architektai Dalius Dainys ir Kęstutis Mikšys.

Įgilintoje centrinėje pirmo aukšto dalyje įrengtas pusrūsis, pritaikytas konferencijoms, parodoms, prekių ir paslaugų pristatymams bei kitiems renginiams organizuoti. Kasinėjimų metu aptiktą saugotiną fundamento fragmentą nuspręsta palikti atvirą ir eksponuoti po stiklo uždanga – taip vertingas radinys tapo išskirtiniu šios daugiafunkcės erdvės akcentu.

Metalo konstrukcija virš pusrūsio leido sukurti daugiau kaip 50 kvadratinių metrų papildomo ploto, suformuojant dar vieną funkcinę zoną – pusaukštį, kuriame veiks restoranas. Vienoje įgilinto ploto pusėje likusi erdvė skirta viešbučio registratūrai, o kitoje pusėje – barui.

Ieškojo dialogo ir su aplinka

Itin svarbiu projekto etapu tapo medžiagiškumo sprendimai. Nutarta naudoti tik natūralias medžiagas: pastate dominuoja medis, metalas, stiklas, akmuo, dalis grindų išklota kilimine natūralios vilnos danga. „Jei sudėtume laminatą, plastiką, tai tiesiog būtų euroremontas. Čia to nėra. Ir žmonės tai pastebi jau nuo slenksčio. Žinoma, tokias medžiagas sau gali leisti ne kiekvienas projekto plėtotojas. Tačiau dirbant su istorija, manau, tai yra privaloma“, – kalbėjo G. Rožanskas.

Siekiant pabrėžti naują koncepciją ir erdvėms suteikti daugiau modernumo, švarumo, vidaus apdailai pasirinkta šio pastato praeičiai nebūdinga medžiaga – akmuo. Pirmo aukšto grindų, laiptų, taip pat apartamentų vonių grindų bei sienų apdailai panaudotas beolos granitas, atkeliavęs iš Italijos Domodosolos slėnio. Šis retos rūšies akmuo, randamas tik konkrečiame regione, išsiskiria ažūriniu baltų gyslų raštu, vietomis išryškėja ir rūdžių fragmentai.

Daugeliui interjero detalių panaudoti geležies ir nerūdijančiojo plieno elementai. Jie parodo ne tik simbolinį ryšį su pastato praeitimi – jame vyko prekyba metalo gaminiais, bet ir su aplinka – kaimynystėje veikiančiu pasukamuoju tilteliu bei netoliese stūksančiu senojo elingo karkasu. Itin ryškiai metalas atrodo pirmo aukšto pakylos ir perregimų laiptų konstrukcijoje. Metalo detalės padengtos ne dažais, o specialiu tepalu, kurį ekspertai naudoja spynoms, laikrodžiams ir pan. gaminiams restauruoti. Ši iš natūralių medžiagų pagaminta substancija išryškina metalo faktūrą, jis išlieka gyvas ir ilgainiui atsiskleidžia vis naujomis spalvomis.

Autentiški poliai atgimė balduose

Pagal Venecijos tradicijas objektas pastatytas ant medinių polių, tačiau kadangi jų eksponuoti neįmanoma, šios detalės atgimė viešbučio registratūros ir svečių priėmimo zonos balduose, kuriuos Luca Scacchetti, Giuliano Cappelletti, Thomas Herzog ir Claudio Bellini suprojektavo panaudojant kas 10 – 20 metų keičiamus „briccole“, t.y. Venecijos marių unikalius ir įtaigingus ąžuolinius polius, tokiu būdu pasiekdami itin romantiškai perteikti kasdienybės netobulumo grožį. „RIVA 1920“ iniciatyva sukurta baldų kolekcija remiasi idėja, kad ši istorinės vertės mediena privalo būti puoselėjama, o tuo pačiu nereikia pamiršti, kad bendrai mediena yra brangus, tačiau ne begalinis išteklius. Gamtos visgi nesugebėsime imituoti siekiant sukurti absoliučiai nepakartojamas emocijas. 

Pirmo aukšto erdvėms atskirti panaudotas grūdintas stiklas suteikia lengvumo, skaidrumo, švaros pojūtį. Šią temą pratęs netrukus atkeliausiantys rankų darbo šviestuvai iš garsiojo Murano stiklo, vėlgi simbolizuojantys ryšį su Venecija.

Viena pagrindinių pastato vertybių – išlikusios medinės konstrukcijos. Sijoms buvo panaudota anuomet populiari pušų mediena, puikiai išsilaikiusi iki šių dienų.

„Tai kalba apie aukštą medienos paruošimo kokybę. Net ir statydami sandėlį žmonės suvokė, kad reikia naudoti kokybiškas, ilgaamžes medžiagas“, – atkreipė dėmesį viešbučio „MICHAELSON boutique HOTEL“ bendraturtis G. Bertašius.

Medžio detalės buvo kruopščiai nuvalytos ir padengtos perregimu baltų dažų sluoksniu, taip medieną apsaugant nuo aplinkos poveikio. Kai šie dažai pamažu įsigers į medį, jo faktūra atsiskleis visu grožiu. Kadangi siekta atskirti senus restauruotus elementus nuo naujų medžiagų ir konstrukcijų, labai aiškiai parodoma, kad naujos medinės konstrukcijos pagamintos naudojant šiuolaikines technologijas. „Vos vienas kitas pažeistas sijų fragmentas buvo pakeistas, tačiau to nenorima užmaskuoti. Taip pat dėl tam tikrų konstrukcinių sprendimų kai kur sijas teko nupjauti, tačiau ir šiuo atveju aiškiai parodoma, kad jos nupjautos ir padėtos ant naujų metalinių konstrukcijų“, – pasakojo pašnekovas. Net ir šiems išpjautiems senųjų sijų fragmentams suteiktas naujas gyvenimas – iš jų pagaminti originalūs vonios baldai.

Grindims – speciali nuolydžio sistema

Bendrovės „Adelonas“, kuri rūpinosi dizaino sprendimais ir jų įgyvendinimu, technikos direktorius Gediminas Rožanskas kaip vieną didžiausių iššūkių įvardijo kambarių erdvių formavimą. „Patalpose gausu spyrių, kurių kiekvieną teko sutvarkyti, o tam, kad žmogus įeidamas nesusitrenktų galvos, reikėjo išspręsti sudėtingus ergonomikos klausimus. Kadangi pastatas – su nuolydžiu, įrengus lygias grindis kambariai būtų siekę vos 1,6 metro aukščio. Tad reikėjo galvoti apie atitinkamą grindų su nuolydžiais sistemą, ties durimis suformuojant lygų pagrindą, kad jas būtų galima atidaryti be kliūčių ir patogiai praeiti“, – pasakojo G. Rožanskas.

Generalinio rangovo – bendrovės „Mirigita“ – direktorius Giedrius Kiauleikis pastebėjo, kad šiame objekte beveik visi sprendimai buvo nestandartiniai, ir daugelį jų jau teko priimti atliekant darbus, nes realybė neatitikdavo projektuotojų vizijos. Tad neretai ir iš darbus įgyvendinančių subrangovų tekdavo išgirsti: juk taip niekas nedaro. „Kiekvienas kambarys – unikalus, ir sprendiniai labai sudėtingi. Kadangi erdvių aukštis ribotas, įrengiant dušus sijose reikėjo įgilinimų. Kaip tai techniškai ir vizualiai įgyvendinti, galvas laužė ir architektai, ir projektuotojai, ir subrangovai. Be to, kiekvienuose apartamentuose yra atskira rekuperavimo sistema, tad visą vamzdyną reikėjo paslėpti“, – prisiminė pašnekovas. Anot G. Kiauleikio, suformavus stoglangius teko ieškoti racionalių sprendinių, kaip juos apšiltinti, kadangi per sijas gerai persiduoda garsai, reikėjo spręsti tarpaukštinius garso izoliacijos klausimus.

„Šiame projekte nebuvo ne tik standartinių sprendimų, bet ir nereikšmingų smulkmenų, – antrino bendrovės „Adelonas“ technikos direktorius G. Rožanskas. – Apgalvoti net grindjuosčių, visų aprėminimų sprendimai. Buvo kreipiamas dėmesys į menkiausius niuansus, ir tie niuansai išreikšti milimetrais. Antai plokštės prasilenkia milimetru, ir dėl to labai stipriai keičiasi vaizdas.“

Senoviškumą išryškina kontrastas

Mūrinės pastato sienos restauruotos ir viduje, ir išorėje. Tam, kad būtų galima grožėtis autentišku raudonų plytų audiniu, atsisakyta ne tik šiltinimo medžiagos sluoksnio, bet ir pakabinamų radiatorių. Pirmame pastato aukšte įrengus grindinį šildymą, šiluma patalpose sklinda tolygiai, ją išlaikyti viduje padės ir oro užuolaidos. Antrame ir trečiame aukštuose įrengta šildymo sistema „oras–oras“.

Tarp naujų grindų ir sienų paliktas atitinkamas tarpas – šešėlinė juosta, taip vėlgi pabrėžiant skirtumą tarp sena ir nauja. Tuo pačiu principu pasinaudota ir atskiriant senas restauruotas medines pastato konstrukcijas nuo naujų elementų. Antai turėklai pusaukštyje apibėga senąsias medžio konstrukcijas prie jų nesiliesdami, sijos kambariuose nuo naujai įrengtų lubų ir sienų irgi atskirtos šešėline juosta.

„Svarbiausia idėja – ne bandyti imituoti senovę ar ją kartoti, o labai aiškiai atskirti tai, kas sena, ir tai, kas nauja. Šis kontrastas dar labiau paryškina senoviškumą. Jeigu imituotume senovę, istoriškumą turėtume atkurti kruopščiai – vadinasi, čia turėtų veikti grūdų sandėlis“, – šypsojosi G. Bertašius. Uostamiestyje įgyvendintas projektas jau sulaukė palankių specialistų vertinimų – atgimęs sandėlis Dangės krantinėje įvardijamas kaip vienas sėkmingiausių pastarojo laikotarpio paveldo rekonstrukcijos pavyzdžių.

„Tenka nemažai važinėti po Lietuvą, stebime, kaip yra pritaikomi paveldo objektai, tačiau ką nors panašaus pagal tokią stilistiką, sprendinius tenka retai išvysti. Tai yra tikrai vienas išskirtinių pavyzdžių“, – neabejoja Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.

 


2017.01.24, Statyba ir Architektūra

Istorinio pastato autentiškumą išryškino modernios detalės

„Jei kuriame naują funkciją, tam turi būti naudojamos šiuolaikinės medžiagos bei technologijos. O prie istorijos, praeities galima prisirišti per įvairius elementus. Mūsų atveju tam pasitarnavo Venecijos tema, nes tai yra venecijietiško stiliaus sandėlis, pastatytas šalia upės. Tad modernumą susieti su senove nusprendėme būtent per šį aspektą“, – pasakojo G. Bertašius.

Tikslas – įdarbinti kiekvieną metrą

Vienu sudėtingiausių galvosūkių pritaikant buvusį sandėlį viešbučio reikmėms tapo pirmo aukšto patalpų specifika. Didžiulę bendrą erdvę aukštomis lubomis vieni specialistai rekomendavo tiesiog suskaidyti atskiromis pertvaromis. Verslininko teigimu, tai būtų buvęs primityvus sprendimas ne tik ergonomikos, bet ir estetiniu požiūriu. „Pastato plotas siekia vos 1000 kv. metrų, o viešbutis reikalauja nemažai funkcijų: reikia ir registratūros, ir restorano bei baro, ir konferencijų salės erdvių. Aišku, buvo galima naudoti kažkokias pertvaras, užuolaidas, tačiau kai patalpos aukštis siekia 5 metrus, jį galima išnaudoti kur kas racionaliau. Tad šveicarų architekto Ivano Ghirlando idėja suskaidyti pirmą aukštą į keturias erdves, jo centre įrengiant pusrūsį ir antresolę, manau, yra didžiausia mūsų projekto sėkmė“, – neabejoja viešbučio bendraturtis G. Bertašius.

Pirmo pastato aukšto daugiafunkcėje erdvėje atskirų funkcijų zonos veikia ir kartu, ir atskirai, erdvės formuojamos vadinamuoju atvirojo plano principu. Antresolė pusaukštyje, kuri skirta restorano reikmėms, formuojama tarp kolonų ašių, o po ja įgilinamas rūsys, kuris tapo konferencijų, parodų bei kitų renginių erdve. Vertikalūs susisiekimo ryšiai – laiptinės ir lifto šachta – projektuojamos pastato galuose. Taip centrinė pastato dalis paliekama pagrindinei funkcijai. Šioje erdvėje suprojektuotos pagrindinės reprezentacinės viešbučio erdvės. „Tokiu principu suskaidžius erdves, faktiškai nė vienas kvadratinis metras neliko neišnaudotas. Visas transformacijas reikia pradėti nuo funkcinio sprendimo, o tik po to galima kalbėti ir apie dizaino klausimus – kaip viską sujungti į estetišką vaizdą, aprengti gražiu rūbu“, – prioritetus įvardijo G. Bertašius.

Jaukumą skleidžia natūralios medžiagos

Pasak projekto architektės D. Sitavičiūtės, pradedant projektuoti erdves buvo išskirti paveldėti elementai, kurie savo esme interjere nekinta: mūrinės išorinės sienos su langų ir durų angomis, medinė laikančioji konstrukcija ir archeologinių tyrinėjimų metu atrastas XVIII a. pamato fragmentas. „Esamo pastato architektūra yra funkcionali – nėra jokių puošybos ar dekoratyvinių elementų, tai iš dalies padiktavo interjero kūrimo principus – kuriamas griežtų formų, konstruktyviai modernus dizainas, kuriame kiekvienas elementas turi savo griežtai nustatytą funkciją, tačiau kartu yra viso architektūrinio konteksto dalis“, – komentavo interjero autorė. Pastato interjerui buvo naudojamos tik natūralios medžiagos – metalas, akmuo, stiklas, ąžuolo masyvas. Toks pasirinkimas lėmė ir vyraujančią spalvinę gamą – dominuoja pilki tonai ir šiltos gamtinės rusvos spalvos. „Manau, natūralumas ir paverčia interjerą jaukiu“, – įvertino kūrėja. Centrinėje pastato dalyje suprojektuota antresolė – masyvi dvitėjinių kolonų bei sijų konstrukcija – ganėtinai sunkus interjero elementas – dėl griežto linijiškumo organiškai įsiliejo į kontekstą, pasidžiaugė D. Sitavičiūtė. Antresolės erdvė apribojama turėklu, šis projektuojamas iš metalinių kampuočių bei juostų, sukuriant į apačią tankėjančių žaliuzių vaizdą. Toks projektavimo principas pasirinktas norint iš dalies apriboti matomumą žvelgiant iš pirmo pastato aukšto. Ąžuolo masyvo turėklo porankis – subtili juosta, einanti sulig antresolės kontūru, tapo jungtiniu elementu tarp šalto metalo rėmo ir autentiškų medinių konstrukcijų.

Pareikalavo ypatingos precizikos

Po antresole esanti pusrūsio erdvė taip pat apribota atitvaromis, joms pasirinktos optiškai balto ypač skaidraus (ang. optic white extra clear) stiklo elementai, kurie yra beveik praregimi, tačiau sykiu fiziškai atskiria erdvę. Natūralaus akmens grindų plytelės derinamos su ąžuolo parketlentėmis – pastarosios pasirinktos dėl šildomų grindų. Rustikinės tekstūros pilkšvų tonų lentos atskiria centrinę pastato dalį, taip sudalijamos išilgai pastato formuojamos ilgos erdvės. Akmens plytelės su natūraliai susiformavusiomis gijomis bei metalo priemaišomis praturtina iš pirmo žvilgsnio monotonišką pilkumą. Plytelių siūlės parinktos minimalaus leistino pločio, kuo artimesnės akmens spalvai, kad būtų išsaugota natūrali jo struktūra. Pirmo aukšto grindys yra aiškiai suformuota plokštuma su autentiškomis mūrinėmis sienomis. Dvi skirtingo pobūdžio struktūras vizualiai sujungia šešėlinis tarpelis. „Antresolės erdvėje parketas komponuojamas tarp metalinių sijų dvitėjų viršutinių lentynų. Tai buvo tam tikras iššūkis. Suvesti preciziškai medžio ir metalo tekstūras be papildomų jungiamųjų tarpinių daug kam atrodė neįmanoma, tačiau galutinis rezultatas tikrai vertas pastangų“, – neabejoja architektė D. Sitavičiūtė.

 

        

        

        

 


2017 – 2018, Namas ir aš

Jūrinio paveldo perlas“, Monika Repčytė

Temos: Viešasis interjeras, Metų favoritai

Istorinėje Klaipėdos dalyje įsikūręs „MICHAELSON boutique HOTEL“ traukia ne tik turistų ar praeivių, bet ir dizaino bei architektūros entuziastų žvilgsnius. Saugomu jūriniu paveldu pripažintas viešbutis, įkurtas XVIII a. pastate, dvelkia Venecijos prabanga ir iškilmingumu, žadina smalsumą praverti jo duris. Apie tai, kokius praeities elementus išvysime viduje, pasakoja interjero kūrėjų komandos atstovas, UAB „Adelonas“ technikos direktorius Gediminas Rožanskas.

– 2017-aisiais „MICHAELSON boutique HOTEL“ gavo prestižinį tarptautinį apdovanojimą „Excellence Award: Hotels de charme & de caractère“. Kaip jaučiatės sulaukę tokio įvertinimo?

– Šis apdovanojimas rodo, kad negalime atsipalaiduoti – juk lengviau pasiekti užsibrėžtą tikslą nei išlaikyti vienodai aukštą visų pasiekimų lygį.

– Kaip patys apibūdintumėte šio viešbučio patrauklumą, charizmą?

– Pirmas ir turbūt svarbiausias dalykas – šis viešbutis atspindi dviejų skirtingų laikotarpių sandūrą, kuri labai aiškiai matoma, vos įėjus į vidų. Tai suderinta, tačiau aiškiai atskirta nauja ir sena, griežta ir švelnu, jauku ir lakoniška. „MICHAELSON boutique HOTEL“ yra XVIII – XIX a. architektūros junginys, įgavęs modernias šiuolaikines formas: jos atsispindi konstrukcijose, detalėse ir tokiose natūraliose medžiagose, kaip visiškai skaidrus stiklas, natūralaus akmens grindys, laiptų ir antresolės plieno konstrukcijos, nerūdijančio plieno elementai.

– Kaip vyko viešbučio interjero kūrimo procesas? Kokie buvo pagrindiniai Jūsų tikslai?

– Šiuo atveju susidūrėme su išprususiu ir žinančiu, ko nori ir kas jam patinka, užsakovu. Prieš pradėdami darbus, kartu praleidome nemažai laiko kelionėse, aptarimuose, diskusijose, ginčuose. Imdamasis kultūros paveldo objekto turi labai aiškiai suvokti, kad kurdamas naują negali sugadinti seno, todėl nuo pat pradžių kiekvieną žingsnį vertinome būtent per šią prizmę. Mūsų pagrindinis noras ir tikslas buvo sename pastate nepradėti kopijuoti to, kas buvo kadaise – reikėjo kurti naujus objektus, naudojant šiuolaikinį dizainą, formas, medžiagas, kurie derėtų su senaisiais. Mums patinka medis, akmuo, stiklas, metalas, tad šios medžiagos, kaip ir dominuojantis mūras, interjerą tikrai sutaurina.

– Į ką svarbiausia kreipti dėmesį, kuriant viešbučio interjerą?

– Kadangi jau seniai įrenginėjame veišbučius ir jų interjerus, pirmiausia siekiame sukurti ką nors naujo, kas džiugintų akį ne vienerius metus. Kitas aspektas – kokybė, patvarumas ir komfortas. Tai būtinos sąlygos, dirbant visuomeninės paskirties objektuose. Siekiame daryti tai, ko kiti vengtų, randame daug įdomesnių ir niekur nematytų sprendimų. Pavyzdžiui, atkreipkite dėmesį į grindjuostes, durų apvadus, vonios baldus ir apdailą – visur pabrėžiamos naujų ir senų medžiagų jungtys. Jos ne slepiamos, o akcentuojamos. Geras viešbutis yra tai, kas žmogų pasitinka pirmiausia – savitas dizainas, aukšto lygio aptarnavimas, ergonomika, komfortas, kokybė, dėmesys. Šiuos dalykus stengiamės atspindėti ir savo kūryboje.

– Apibūdindami viešbutį, pabrėžiate autentiškos architektūros ir modernaus dizaino sintezę, tačiau sėkmingai suderinti šiuos elementus nėra paprasta.

– Tiek autentišką architektūrą, tiek modernius elementus tikrai galima suderinti – tai yra sprendimų visuma. Kaip jau minėjau, vienas iš svarbiausių aspektų yra sukurti ką nors autentiško, naujo, be tiesioginio praeities „citavimo“. Elementai net neturi būti panašūs ar būtinai susijungti, geriausia naudoti kontrastą. Pavyzdžiui, kurdami šį viešbutį, antresolę palikome kaip atskirą konstrukciją – ji neliečia senovinių medinių sijų. Gipso kartono lubos, grindys, mūro sienos taip pat atitrauktos per šešėlinį tarpą. Vidinių angokraščių apdaila išskirtinė – juos iškišus, paslėpti sienų nelygumai. Tokių pavyzdžių viešbutyje yra ne vienas. Kita vertus visi deriniai tarpusavyje turi sietis: net ir kontrastai neturėtų išsiskirti iš konteksto. Sprendimų ieškoma pasitelkiant tiek vaizduotę, tiek nevienkartinius bandymus, brėžinius, vizualizacijas tol, kol randamas priimtiniausias variantas.

– Kaip manote, kokie yra labiausiai pasiteisinę šio viešbučio interjero kūrimo sprendimai?

– Vienas iš jų – pirmojo aukšto plieninė antresolė-restoranas. Ji pastatą praplėte didesniu nei 50 m2 papildomu plotu. Tokie dalykai visada džiugina užsakovus. Antresolė taip pat padėjo išspręsti pirmojo aukšto aukščio klausimą, t.y. optimaliai jį išnaudoti ir išsaugoti erdvinį perregimumą. Kai esi antresolėje-restorane, nesijauti izoliuotas: esi pačiame centre, iš kurio matai tiek vaizdus pro langus, tiek judėjimą viduje. Pusrūsis yra įgilintas, todėl galima organizuoti uždaresnius renginius. Visi viešbučio kambariai yra unikalūs ir skirtingi, nes teko taikytis prie vidinio medinio pastato karkaso, spyrių, o tai gerokai apsunkino kambarių ir santechnikos mazgų erdvių planavimą. Viską išsprendę ir suderinę gavome puikų rezultatą, kuris džiugina unikalumu ir išradingumu. Be to, atvira plieno laiptinė ir antresolė pabrėžia pastato erdvių ažūriškumą ir primena, kad kadaise čia buvo metalo sandėlis. Jos įrodo, kad medinės ir plieno konstrukcijos gali puikiai derėti tarpusavyje.

– Kuo šis projektas išsiskyrė iš kitų?

– Vykdant šį projektą, teko itin daug balansuoti, visiškai nebuvo galima atsipalaiduoti ar padaryti klaidos. Turėjome galimybę paliesti istorinį Klaipėdos pastatą ir į jį integruoti visiškai naujų, modernių elementų. Be to, suvokėme, kad jis bus akylai vertinamas visuomenės, kultūros paveldo specialistų, kitų architektų ir, žinoma, paties užsakovo. Smagiausia matyti žmonių veidus, kai pirmą kartą patenka į šią erdvę – jie maloniai nustemba. Tai didžiausias pripažinimas ir malonumas.

 


„MICHAELSON boutique HOTEL“ –

atsakingai, amžiams...

Pirmą kartą jį pamatėme pakilioms bangoms atkakliai mušant krantinę, gaiviam brizui kedenant plaukus... Mus pakerėjo istorija. Buvęs sandėlis, kadaise buvęs prie pat vandens, kad laivai galėtų priplaukti ir palikti čia savo gėrybes, virto viešbučiu. Antrasis jo aukštas būdingai fachverkinis, mažieji stoglangiai ir didieji langai kviečia užeiti vidun, pažvelgti pro juos aukštyn. Ten nuolat nardo paukščiai.

Rytinis jaudulys – neatskiriamas palydovas, tačiau apsistojus čia, vos pravėrus langus jūros vėjas nupučia nerimą, su kiekvienu įkvėpimu kūnas bunda ir prisipildo energijos. Visu kūnu jaučiame jūrą, jos ošimą, ir susimąstome... Devyniolikos šeimų istorijas išgyveno šie raudonų plytų pastatai, dar daugiau išgyventa juos supančioje teritorijoje... Šis raudonų plytų viešbutis, kadaise buvęs sandėlis, pastatytas ant pilies apsauginio pylimo, ravelino. Istorija alsuoja, išlikusi šioje aplinkoje – ją menančiuose fragmentuose, daugiasluoksnėje architektūroje. Ją gali ir pamatyti, ir paliesti... Tad liečiamės prie jos, virš dviejų šimtų metų, šioje vietoje viliojančioje prašmatnumu. Vandeny supasi laivai, žvejai, grakščiai praplaukdamos jachtos išblaško praeivių šurmulį prie upės... Gardžios kavos kvapas, pusryčiai, nuodėmingai skanus vynas, užkandžiai... Atsipalaiduojame. Šią akimirką, šiandien, neskubame.

Čia istorija ne paslėpta, ne imituojama, o kaip tik atskirta šiuolaikiniais akcentais. Mūsų jausmai neįprastai harmoningai atitinka aplinką. Kiekviena detalė ypatinga – išsaugotos pušinės sijos, atvirai po stiklu eksponuojamas fundamento fragmentas, bylojantys šio pastato praeitį. Tvirtos konstrukcijos primena, kad praeitame amžiuje šiame sandėlyje buvo prekiaujama geležimi. Medis ir metalas dera, o stiklas perteikia skaidrumo įspūdį. Apdailai panaudotas retas beolos granitas, randamas tik Italijos Domodosolos slėnyje. Lengvumas ir tvirtybė – tvarumas, tamsios ir šviesios medžiagos – kontrastai, sukuriantys šią harmoniją. Rankų darbo Murano stiklo šviestuvai elegantiškai menantys Veneciją... Kaip ir mes, skirtingi, bet laimingi. Bet juk taip ir turi būti, šiandien.

Nosį kutena vos juntami akis džiuginančių gėlių kvapai, šviesos žaismas atsiskleidžia ypatingai, kai esame apsupti nuoširdumo... Staiga išgirstame priesaikos žodžius ir lieka susižavėjimas. Sveikinimai ir romantika. Mūsų jaudulys kartu... Čia grįšime ir kitomis mums svarbiomis progomis, nes šią vietą įsimylėjome. Ir žinote, kur ji? Ne, ne tolimajame užsienyje, o visai čia pat, pasaulio pakrašty – Klaipėdoje, ant Dangės upės kranto. Ir svarbiausia ne tai, kad tai 4*Plius viešbutis, tokių galima atrasti, svarbiausia tai, kad ši vieta tobulai tinka ieškantiems savo atspindžio...

Atsakingai. Amžiams.

 


 

Įvertinimai ir Partneriai

Nuo pat atidarymo esame Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos nariai. 2016 m. rugsėjo mėnesį Valstybinis turizmo departamentas suteikė mums 4*PLIUS įvertinimą ir džiaugėmės vainikavę pirmųjų metų sukaktį tapdami pirmaisiais Baltijos šalyse tarptautinio tinklo „Hôtels de Charme & de Caractère“ nariais. 2017 m. spalio mėnesį Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai įteikė mums „Veržlaus starto“ nominaciją, bei tapome finalininkais „International Hospitality Awards“ apdovanojimuose... 2019 metais, atitikdamas visus reikalavimus, „MICHAELSON boutique HOTEL“ tampa darnaus turizmo projekto "Joint eco-sign for Lithuania's - Latvia's restaurants and hotels in cultural objects", vykdomo pagal 2014 - 2020 m. INTERREG V-A Latvijos ir Lietuvos Programą, dalyviu. Pasitelkus Jan Peter Bergkvist, eksperto iš Švedijos, patirtį, sukurta vieninga ekologinių viešbučių ir restoranų, įsikūrusių paveldo objektuose, ženklinimo sistema. Jo žodžiais tariant, pasaulyje ir Europoje yra tikrai daug gerai atpažįstamų darnaus ir ekologinio verslo ženklų, tačiau idėja apjungti tvarųjį turizmą ir paveldą yra unikali. Reikšminga ir tai, kad verslas savo lėšomis ne tik atstato ir atgaivina paveldo objektus, bet ir prisideda prie jų išsaugojimo, prieinamumo ir patrauklumo, bei darnaus regiono vystymo.

 


 

MICHAELSON boutique HOTEL“  suteikia galimybę įsigyti įvairios vertės kvietimus, dovanas...

Pradžiukinkite Jums artimus pilnavertiškais pusryčiais puikiai dienos pradžiai, gardžiais pietumis, jaukia degustacija ar įsimintina vakariene... Be abejo, Juos taip pat galite pamaloninti unikaliai komfortišku poilsiu, nakvyne mūsų viešbutyje.

Mes jau įsitikinome, kad elegantiškiausia dovana - tai nepamirštami malonūs įspūdžiai... Kviečiame.

 


                   

 

 

KONTAKTAI :

 

MICHAELSON boutique HOTEL

Žvejų g. 18A, LT-91241 Klaipėda, LIETUVA

Tel. +370 46 224413  Mob. +370 640 63378

El. paštas  :  reception@hotelmichaelson.com

 

GAUKITE MŪSŲ NAUJIENLAIŠKIUS >

 

Čia Jūs visada laukiami.